Paieška

Pamokų laikas

1)   8 : 00 -  8 : 45

2)   8 : 55 -  9 : 40

3)   10 : 00 - 10 : 45

4)  11 : 05 - 11 : 50

5) 12 : 00 - 12 : 45

6) 12 : 55 - 13 : 40

7) 13 : 45 - 14 : 30

8) 14 : 35 - 15 : 20

Dabar naršo

Mes turime 23 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 214132
PDF Spausdinti Email

„Tau naują giesmę sukursiu“ - seminarų ciklas

vargonininkams, chorvedžiams

 

Kovo 15 ir balandžio 26 dienomis Kauno arkivyskupijos Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centre įvyko mokymai iš ciklo „Bažnyčios misijos džiaugsmai ir iššūkiai“. Susitikimų dalyviai – parapijų bendradarbiai, tarp jų vargonininkai, chorų vadovai.

I seminaro „Vargonininkas ar (ir) giedojimo vadovas?” metu Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas atkreipė dėmesį, jog religinė muzika, giedojimas, kyla iš gilumos, religinio išgyvenimo, ji padeda žmonėms atiduoti garbę Dievui, dalyvauti liturgijoje, ją tinkamai išgyventi, tai ne bet koks muzikavimas – juo įsijungiama į liturgiją, atspindimi liturginių metų laikotarpiai, jų mintis bei nuotaika.

II seminaro ,,Liturgija – mokslas ir menas“ metu vyskupas Kęstutis Kėvalas, atkreipdamas dėmesį į Vatikano II Susirinkimo Konstitucijos apie Šventąją Liturgiją Sacrosantum. Concilium mokymą, dalyviams kalbėjo, jog „per grožį, muziką vyksta lygiavertis Dievo slėpinio perteikimas“, giedojimas, bažnytinė muzika yra Bažnyčios grožio, jos narių bendrystės atspindys, muzika priartina Dievo patirtį, kurios žmogus savo viduje ilgisi, o jos tikslas – kad ji padėtų visiems drauge šlovinti Dievą.

Seminarų vedėja docentė Renata Marcinkutė Lesieur, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų katedros vedėja pastebėjo, jog pirmųjų krikščionių giedojimas buvo teksto kalbėjimas per muziką, jie giedodavo švęsdami Eucharistiją mažomis bendruomenėmis iš liaudies muzikos kylančiomis intonacijomis. Vėliau kuriantis vienuolynams, atsiradus ir ištobulėjus grigališkajam choralui, žmonės nemokėjo lotyniškai, tad negalėjo kartu giedoti, todėl tam tikrais šventų Mišių momentais įterpdavo savo liaudiškas giesmes. Protestantų bažnyčioje pirmiausia pradėta mokyti žmones giedoti jų kalba. XX a. pr. tik po Vatikano II Susirinkimo katalikų bažnyčių liturgijoje giedama gimtąja kalba.

Jonavos, Kauno, Panevėžio, Šiluvos, Ukmergės parapijų vargonininkai, chorvedžiai dalijosi patirtimi, kaip yra nelengva į giedojimą pamaldose įtraukti vaikus, jaunimą, suaugusiuosius, - santūrus lietuvių būdas, gyvo tikėjimo stoka, neaktyvi tikinčiųjų bendruomenė mažai skatina žmones giedoti bažnyčiose.

Praktinė seminarų dalis vyko Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. Vargonavimo liturgijoje patirtimi dalijosi ne vien docentė Renata Marcinkutė Lesieur,  bet ir vargonininkai, chorvedžiai, taip pat buvo aptartas liturginio giedojimo repertuaras. 

Užbaigiant ugdymo seminarų ciklą „Tau naują giesmę sukursiu”, vasaros metu vargonininkams, chorvedžiams planuojamas III susitikimas – dviejų dienų rekolekcijos ,,Nuo asmeninio iki misionieriško atsivertimo“.

Sumanymas surengti mokymų ciklą, paremiant Lietuvos Katalikų Religinei Šalpai, yra naudingas ir svarbus žvilgsnis padėti bažnyčių tarnautojams augti ir bręsti tikėjimu, į tarnystę žvelgti ne vien kaip į darbinę veiklą, padėti ir kitiems pažinti Dievą.

 

Jolita Oržekauskaitė,

Šiluvos gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje

vaikų ir jaunimo choro ,,Šiloja“ vadovė

 

 


Powered by Joomla!. Designed by: joomla templates VPS hosting plans Valid XHTML and CSS.